Atvirumo trupinių neliko...
Jau naktužė ryto dvelksmą glosto,
Slysta žemė iš po kojų slysta...
Laukiam saulužėlės mosto.
Žodžiai buvo magiški, nepyki –
Net vaivorykštė lietaus ištroško.
Atvirumo trupinių neliko...
Eikime kartu iš šito bokšto.
Eikime iš nežinios, pavėsio,
Eikime į tiesą iš apgaulės,
Gaubkime delnais ramybę,
Tegul šviečia vėl bendrystės saulė.