Užkliuvau
už pėdų, kvepiančių
medum.
Lipnios basos pėdos
mindo žemę
po išblukusiu nuo rudens
dangaus skliautu.
Šitiek daug medaus spalvos
ir skonio medžių gelsvume.
Žolė ruduoja,
lyg kad būtų sutepta
tamsiuoju grikių medumi.
Juk sakau, rudenėjant viskas
saldžiai kvepia.
Viskas vien tiktai medus.
Akyse rudi kaštonai dega,
sprunkančių šalin
išsiilgtų aistrų viltim.
Lipnios basos pėdos
mindo žemę,
tik ne tikėjimą,
pavasarį baltais žiedais
išplauks laukinė prigimtim
manoji puoselėta obelis.

2018 08 28