PIVAŠIŪNŲ ŠVENČIAUSIOJI

5. Ar baugu?

Jūs klausiate:
- Kai nuodėmingas,
ar baugu,
kai reikia būti su šventa?

Nesu iš tų,
Kurie drąsa laimingi-
Bet nebijojau būt su Marija.
Ir buvo ta akimirka,
Kai užsimiršęs
Ir, dantim pagrojęs,
Vėpiau panosėje,
Kad, Dieve – negerai,
Kai senstame abu,
Ir  negerai,
               kad vis mažiau
                               tavim tikiu.
Bažnyčių daug,
Bet su tiesa ir jos nesugyvena.

Ilgai tylėjo Marija.
Paskui lengvai ranka
Išlygino raukšlėtą kaktą:
- Nepaisyk,
Kaip dangun-
Kas kairėje,
Kas dešinėj ten sėdi.
Svarbu - TIKĖTI.

Kai gera, kai ramybė, kai taika,
Kai akmenys nemėtomi į sielą.
Pasikviečiu aš Dievą:
- Dėkoju Tau...
Ir būna, kad rožančius poteriaut nemoka -  
Atsiremiu į poilsį.
Į Druskininkus
          ir Čiurlionį
O kartais ilgesiu
                   eilėraščius rašau
Ir vaikšto pirštai  stygomis  gitaros...
Pelėda