Tik lietus

Vėl atėjo ruduo, puošias sodas
Raudonskruosčiais saldžiais obuoliais.
Šis gyvenimo ratas vienodas,
Metai skrieja – kiti vėl ateis.
 
Eglės gaubias voratinklių skraistėm,
Pamiškėj jau liepsnoja klevai.
Lekia dienos – žirgai pasibaidę,
Lyg esi čia. Ir lyg nebuvai.
 
Pažiūrėk, kaip nušvinta žvaigždynai!
Paukščių taką šalia ar matai?
Kaip mažytėm pėdutėmis mina
Pasiklydę balti angelai.
 
Išsivirkime mėtų arbatos,
Rudens vakaras jaukiai ramus,
Ir nurieda, kai niekas nemato,
Ne, ne ašara... Tai tik lietus.
Šilagėlė