Ačiū Tau, kad Tu esi, bičiuli,
Ačiū Tau, kad ašarą nušluostai,
Kad rami tėkmė bendrystės sieja,
Net tada, kai nesumerkiu bluosto...
Ačiū už palaikymą, už viltį,
Kad gyventi ir svajoti verta,
Ačiū, negaliu nurimti, Tu žinai...
Juk buvo tai ne kartą...
Kai rudens šalna bučiuoja skruostus,
Kai man parke tiesi savo ranką,
Ačiū Tau, kad puoselėji viltį,
Kad gaubi švarku ir šalt netenka...
Negaliu už viską padėkoti –
Žodžių kasdieninių būtų maža...
Plaukus laikas sidabru jau puošia,
Kurkim savo ateities miražą...
Ačiū už  švelnumą ir už meilę –
Ne visad romantika sužydi,
Mūs kely dvi  širdys plaka
Ir kelionę mūsų meilė lydi...