Išgėrė ruduo baltus klonių miglojimus,
Ištaškė per dangų niūriais debesynais.
Kur giesmės?
Galulaukėj stirninas loja
Ant grybų ieškotojo, nes nepažino.
Nuo žemės kurmelių daug prakaito žliogia,
Nes derlius nesurinktas, nėr kada snausti.
Stebiuos, koks audėjas nematomas voras –
Kiek spėjo rietimų ant smilgų nuausti.
Diena dar šilta, tik šviesa greit išblausėja,
Belakstant su derlium į prarają podėlių.
Aure, o beržynas jau keršas nuo aukso,
Nors niekas nedžiūgauja. Gal pasirodė?
Godojam godas, jau kas sau – ne gegužis,
Kai aistros kaip magnetas traukė į poras.
Sode vaisiai krinta  ir uodas bezurzia –
Jėgų skrist nėra, o gyventi dar norisi.