Apjungsiu viską, ką širdis įsakė rankoms užrašyti.
Ne į knygą, į klaidų labirintą. Su aiškia nuoroda,
kaip iš jo išeit. Bus šitoks kaprizingas savęs pačios susinaikinimas, nestumdant nieko petimi.
Vakaras savaip į žemę remiasi. Ir žemė atkakliai į jį žmogum.
Mėnulis perdėm įkyriai savo veidą keičia tai delčią, tai pjautuvą pakišdamas, tai pilnatį įbrukdamas, kad naktyje jausmus suveltų.

Apjungsiu viską į painiausią amžiaus labirintą. Su nuoroda aiškia įeiti ir išeit. Rasa seniai nukrito, sodams tykant dvejojančių pareit namo ar nepareit. O gal tiesiog galiausiai juos surast.
Mąstau, gerai kad šventėje jokioje manęs nebuvo su mano negalia, į bendrą šurmulį save įliet. Pastelinėm spalvom gaivinasi nuotaikų šešėliai niūrūs, kai rytą miglos kyla, krenta kamuoliais.

Apjungus viską į painiausią labirintą su nuoroda širdies iš jo į jį įėjusiems išeit, vis tiek vargu ar sužinosiu, Dangus užtrenks
man prieš akis duris ar juos plačiai atvers.


2018 08 06