Širdies nenustygstantis nerimas žydi,
Kai skyla kaštonai prie lango. Girdžiu
Jų džiugesį šviesų harmonijos rytą
Ir noriu vėl viską kartot iš pradžių.
 
Galvosiu savaip jau... Į vasarą grįšiu,
Užmerksiu nuo saulės svaigumo akis,
Vėl jūros šniokštimą, tave prisiminsiu,
Paveikslai klajonių per kopas atgis...
 
Dabar jau ruduo čia. Kaštonai jau skyla...
Ir naktys žvaigždėtos – užmigt negali...
Taip laiko virsme mūsų dienos sudyla,
Ir nieks nepakeis jų rudeniam kely...