Šįkart neskaudžiai dyla mūsų pilnatis –
Lyg vakar visos dovanos paruoštos
Ir žodžiai apgalvoti, kaip sakyt,
Kad neskambėtų bambesiu irzliu, bet pokštais.
Visi dygliai jau apvilkti lašais
Lyg vakarėjant būtume rasoję,
Kai maldose dėkoji, ne prašai,
Kai panamėj įsišaknija kojos
Ir skleidžias šypsenos ramybė spinduliais,
Kurių geidi tu, alksti, trokšti,
Nes mūsų rinkti kas tik beateis,
Bus ne tragedija – bus paskutinis pokštas.