Nebruokijo dėinū katruos praeje,
Komet krėta vbobelū būkieta
Aš ī gīvenimā paveizietė nemokiejau
Dėltuo šėndėin veizo atvėra šėrdėm.
Nepajutau, kumet Aniuols stovieje
Ėr gluostė mona šaltā šėrdī
Aš ėšsėgondosi veiziejau ī tuolī ,
Vo tėn tėkrā monasis Aniuols nuvējė.
Sustuok, palauk aš prėžado taisītis
Prėsėglausk pri monėis, komet šalta ėr bāugo,
Komet nežėnė jau varstā mona asaba
Pabūk Aniuole mona drāugo.
Nebruokėjo dėinū , katruos praejė
Ėr Aniuols nubiega vėiškelio
Aš šėrdėm anon palietiau ėr uns nuvējė
Lėkau aš lauktė vėina rodēns.
Nekaltėno dėinū tegol anuos mona
Pralek pėivuomis ėr parogēs,
Vo Aniuole stoviek pri mona dūšės,
Komet aš išēso vėiškelēs platēs.