Motinos meilės nesutalpinsi
Net į giliausią indą,
Ji viską jaučia, viską girdi
Ir savo ilgesiu išaudžia viltį.
 
 Motinos meilės neužrakinsi,
Ji prasiskverbs pro grotų plyšį,
Jai nesvarbi kaltė, tiesa,
Svarbiausia jai akių šviesa.
 
 Motinos meilė tokia tikra,
Ji abejos kiekvieno mūs klaida,
Kai keliausim po platų pasaulį,
Ji mus laimins, kad aplenktų apgaulė.
 
 Motinos meilė nuolatinėj kovoj,
Ji kasdienėj rožančiaus maldoj
Už mane, už neramų pasaulį,
Už gyvenimo džiaugsmą po saule.
 
Motinos meilė įrėžta atmintin,
Išnešiota bemiegėm naktim,
Kiekvienam po lygiai, po šaukštą,
Kad tiktai po stogu nebūtų ankšta.
 
Motinos meilė įausta rašte,
Paprastos valstietės veide,
Drabužėliai skoningai sudėti,
Tai austi, tai siuvinėti.
 
Motinos meilė tokia nemari,
Sparčiai augi, kai ją jauti,
Ir žinai, kaip  mylėti, kaip dirbti,
Kaip gyventi ir anksti nenumirti