Abejonė

Ant pat viršukalvių prasiskleidė rūkų rytinių peniuaras,
Atolas žydintis it gundydamas rąžosi.
Nerūpestingą nuotaiką lietus namuos uždaro.
Nors duota daug, kažkas burbės, jog maža.
Ant voro gijos virpa beržo sėklos.
Dar neįžiūrimas pageltęs pirmas lapas.
Kokia prasmė dabar kur nors skubėti,
Kada ne skėčiai, o jausmai sušlapo?
Keista diena. Sunku atspėti laiką – 
Tarsi išskrido laikrodžių gegutės.
Graudu ne šiaip sau vasarą užbaigti,
Sunku nuspręst – sudžiūti ar supūti?
Nijolena