Jau vasara greit užgesins spalvas,
Kol kas tegu rugpjūtis saulėm rengias,
Regiu bekrintančioj žvaigždėj akis tavas,
Atrodo – laimina kažką pro skliauto langą.
 
Kažkas šiam mirksnyje vilties atras,
Kažkas galbūt tenai sparnus atranda,
Kažkas nemigs, atneš aušras
Ir pirmu spinduliu nutūps ant tavo žando.
 
Kažkam galbūt labai skaudės,
Kodėl ne jį šviesa globoja,
Kodėl ir pievoje ne jam skambės –
Ar ne visiems žiogeliai groja?
 
O akyse nukritusi žvaigždė žibės –
Čia tau išeinantis rugpjūtis moja...