Abejonių tikrai jau nėra –
Viską valdo tas laikas bejausmis,
Nuolat tyko žmogaus čia kančia,
Prie jos meilė dažniausiai ir glausis...
 
Ir švelnus žavesys atminties
Sugrąžins vėl jausmus – trapią būtį.
Abejonių tikrai jau nėra –
Laužas degs lyg sena atvirutė.
 
O be meilės gyventi sunku...
Virsmas amžinas širdį gaivina,
Džiaugsmo vieškeliu šiandien einu,
Nešu taurę raudonojo vyno...