Visa tiesa  tikram jausme,
Tačiau ieškodami eilėdaros rafinuotumo,
Dažnai  paklūstame dūzgimui  vabalų
Ir  nebejaučiam savo sielos virpesių lengvumo.

O, kaip išlikti savimi,
Nepasiduoti vedamam skandinti,
Pakilt su vėju, lėkt su ugnimi,
Ir visuomet širdy turėti viltį.