Neregėtos tuštumos
Tarsi neaprėpiamoje dykynėje.
Koks siauras, pone, 
Tavo požiūris į natūralią 
Visko mačiusią Visatą.
Koks trumpas ir blyškus
Tavo dangus, kurio nemato niekas...
Suprantu, juk ekranas
Visai riboja tavo akiratį.
Pabandyk pasiekti
Everestą visai kitais būdais,
Nenumetęs  jautrių akordų.
Tikra spalva ta, kurią
Mato ne tie kurie sako,
Bet tie, kurie mato.