Iš tylių nakties namų išėjus,
Gatvėj pasitiko žodžių minia.
Ji apstojo mane lyg išprotėjusi,
Paskandino dienos triukšme.

Visi šaukė, ir aš netylėjau,
Lenktyniavom – kuris garsiau...
Žodžių chorą išblaškė vėjas,
Laikas grįžti namo – pavargau...