Karšta ir tau, gražuole mano rože,
Vos tik prasiskleidei ir jau vysti.
Raukšlėjas žiedlapiai gležni, raudoni,
Lyg būtum ne saulutėj, bet ugny.
 
Rodos, drėgmės žemelė nestokoja,
Kaskart palaistau vandeniu gaiviu,
Nakties vėsa priglaudžia ir globoja,
Tiktai diena alsuoja vien karščiu.
 
Kad ir trumpai žydėsi, nenuliūski.
Raudona rožė — juk pasakų gėlė,
Kelk puošnų žiedą saulėn, kas bebūtų,
Svarbiau už viską — sodelyje žydėt.
 
....................................................
Karšta ir tau, gražuole mano rože,
Vos tik prasiskleidei ir jau vysti.
Kaip priesaiką aš duodu savo žodį —
Žydėjimą išsaugot atminty.