Drova

Sakau,
galgi į koją su visais
ir parašyti meilės laišką
trumpiausiai nakčiai ar
ilgiausiai dienai.
Paparčio žiedui nusilenkt,
kad būtų laimės,
sėdinčios rytais prie kavai
kukliai dengto stalo.
Galgi sutrypt suktinį,
nakties laužui degant skaisčiai,
su nepažįstamuoju, jam
žaismingai šokiui nusilenkus.
Velniai nematė tos drovos
manyje, pelėjančios perniek
jau šitiek metų?

Žiūriu, po mano uždarais langais
ir vėl grėsmingi jonvabaliai renkasi.
Trumpiausioje nakty jų dorovingoje
šviesoj bus lemta nepatirt ir vėl
pašėlusios aistromis sielos šventės.

2018 06 23
Mira Mira