jei išmokstama kvėpuoti, nebesergama
 
lietui meldies lyg piemuo dėl išžudytos bandos
nemylėk nesijuok ir netarnauki
prašyki tamsiosios tylos
jos juk vis vien nebėra
kaip širdies skausmo
kurs bukas lyg rakštis pėdose
įsiskverbia veidan raukšlėmis
sėda dulkėm žvaigždžių plaukuose
 
jei išmokstama mirti, gyventi nebebaisu