Kuriam dabar erškėčiai ant galvos,
Kuris kentėjo kaltę prisiėmęs,
Kuris mums padalins taures kančios,
Golgotos kelią žemėje nuėjęs?
 
Tai tik dėl to, kad Šventraščiai galios
Rašyti mūsų kūnais saulės, vėjo,
Kažkas ir vėl apie žvaigždes svajos,
Nors jos karūnom sopulio žibėjo.
 
Per žemę eisim kažko vis alkdami,
Į žiburius dangaus akis pakėlę,
Gal šitą mirksnį būsim ne vieni,
Nebebaugins nakčia šešėliai, vėlės.
 
Nuo skliauto kris tiktai lietaus lašai keli,
O mes ne tuo, kur danguje, tikėjom...