PIVAŠIŪNŲ ŠVENČIAUSIOJI
4. Ne tėtis
Jūs klausiate:
– Ar Jėzus Kristus –
Kaip visi vaikai,
Kuomet ant rankų
Laikom prie širdies?
Ir aš maniau,
Kad gal sunkesnės
Ar lengvesnės rankos bus,
Bet jos –
Lyg kėliau dukreles.
Išdykęs Jėzus. Neramus.
Kabinas rankom už plaukų,
Už nosies,
už barzdos
Ir klausia vis,
Ar tėtis jo esu.
Ir juokės Marija:
– Ne tėtis, ne...
Paskui, uždėjęs ant pečių rankas
Ir kaklą apsivijęs meiliai,
Kuždėjo ausyje:
– Saldainį, dėde, jei gali,
Paduoki man,
Kad nematyt mama.
Ir buvo jam labai smagu,
Kad mūsų išdaiga pavyko,
Bet po minutės jau girdžiu:
– O! Nemanyki, dėde, kad už dyką –
Savo kančia
išpirksiu
nuodėmes aš tavo.
Tu, dėde, nebijoki jų.
Ir Marija,
Žilais plaukais paleidus galvą,
Lingavo nežinodama,
Išgirs sūnaus žodžius
Ar ne.