Vaikystės vasaros

kažkur toli, toli, birželio drugio sparno plazdesy,
išlikęs tolimos vaikystės aidas.
Žiedynų pieva, bičių dūzgesys ir ilgesys
to prarastojo kranto. Su vasaros šiltom rasom
vaikystė išskubėjo ant drugio sparno.
Ten liko vaikiški sapnai, atodūsiai ir godos.
Ten liko, ko šioj vasaroje jau neberadai,
ten liko lėlės ir žaislai ir atmintis nublankus.
Kažkur toli, toli vaikystės laivas plaukia,
jame ir tu plauki, neišlipai, per žydinčią palaukę.
Ir skrieja vasaros lyg žemė orbita, tarsi sapnai spalvoti,
vėl plazda pievoje drugys, vis nešdamas tave į kitą stotį.
Palieka drugio sparno plazdesy tik vizijos saulėtos,
galbūt ir tu lieki lyg aidas muzikos girdėtos...

2018-06-27
Audronaša