Pasakęs eik po velnių,
jis suvedė paskutines sąskaitas su Dievu
ir nuėjo su velniu obuoliauti.
 
Kitą dieną, aišku, gailėjosi,
mušėsi į krūtinę ir grąžė rankas,
nes liko be obuolių ir be kelnių.
 
Net naujo vyno nespėjo išspausti,
todėl nebuvo kuo širdies graužatį nuplauti,
suteptą liežuvį ir supurvintą dvasią numazgoti.