Kai naujųjų lietuvių kvartale
labdarai dalijau juodą lietuvišką duoną,
tai eilės gale šalia Baltijos kelio
pamačiau klūpantį ant kelių
ir raudantį turtingą poną.
Per Dainų šventę jis pametė piniginę ir žmoną,
todėl atrodė baisiai ir liūdnas
kaip pardavęs užsieniečiui žemę.
Tuomet į Lukiškių aikštę iš malūnsparnio
nusileido du kietakakčiai nemūsiškiai –
terminatorius ir mesijas,
kurie mėtė dar žalius pažangos vaisius
ir viliojo persikelti pas juos į Naisius.
Atsisakiau: man gerai ir Šiaurės Atėnuos.