Svetimas

Kai nuovargis

Ir gelsta lapai kaitroje
Po nesuvokiamai staigaus pavasario –

Atmintyje 
Vien probėgšmais stebėjimai dangaus

Ištirpę saulėj pastatai, 
Kasdien kitokie mėlynumo atspalviai

Giljotinavimui tuščiam kieme

Mažais taškeliais virpa oras, 
Ir iš gatvės –
dulkės pro vartus –

Kampe aptvertas
Nuo visų atskirtas senas medis –

Vidudienį ūksmės neduos

Ir nešnabždės anksti išdžiūvę lapai –

To vieno žodžio,

Juo pavadinta mano mėgstama knyga - - -
Vaja