Svetimas
Kai nuovargis
Ir gelsta lapai kaitroje
Po nesuvokiamai staigaus pavasario –
Atmintyje
Vien probėgšmais stebėjimai dangaus
Ištirpę saulėj pastatai,
Kasdien kitokie mėlynumo atspalviai
Giljotinavimui tuščiam kieme
Mažais taškeliais virpa oras,
Ir iš gatvės –
dulkės pro vartus –
Kampe aptvertas
Nuo visų atskirtas senas medis –
Vidudienį ūksmės neduos
Ir nešnabždės anksti išdžiūvę lapai –
To vieno žodžio,
Juo pavadinta mano mėgstama knyga - - -