nuo šventinio stalo
trupiniu
pasimečiau
rasos laše saulę išvydusi
rugio varpa virtau
trumpam
kol laukai vėjo paliesti vilnijo
prisilietimais
pirštų galiukais
į duonos kepalą
aukai kasdienei
sugrįžau
tik slenkstis per aukštas