Juk laukiau tavo šnaresio, tavo įsiskverbimo, sklindančio drėgnumo, viltingo pažado, kuris manyje plačiai praveria pačius siauriausius tikėjimo vartus – viskas dar bus. Naktyje užjutusi tave, nurimstu lyg nuglostyta šimtu mažų pirštukų, lyg slydimas per paviršius kutentų mano suskirdusią ir įkaitusią odą. Lyg tai būtų intymus glaustymasis ne prie kūno, bet prie pačios mano moteriškos esmės. 
Ne, tai ne tai, ką pagalvojote.
Tiesiog lyja.
O žemė buvo labai labai ištroškusi.
Geidulingumas atsiranda iš laukimo.