Kiek daug laiškų rašiau,
Bet atsako nebuvo...
Ankstyvą rytmetį
Tik vyturiukai šaukė.
Žinau, tu niekad
Neskubėdavai...
Ir švietė ilgesiu
Pražydusi palaukė.
O aš rašiau:
Ir laukiau, ir tikėjau,
Kad tavo laiškas
Greit pasieks
Namus...
Žinau, tu  niekad
Neskubėdavai...
Skaudėjo...
Ir mano ilgesys
Jau tapo neramus.
Aš vis rašiau
Ir laukiau, ir tikėjausi,
Kad grįši, atsiliepsi
Laišku gal,
Bet veltui laukiau,
Veltui vyliausi –
Laiškučiai grįždavo
Atgal...
Nusnigo sodai,
Dobilai nuvyto,
Ir metų pralėkė
Daug jau...
Tavęs nėra,
O aš vis laukiu,
Tik laiškus
Mintyse
Dabar rašau...