Ant lelijos žiedo

Ant lelijos žiedo ryto glamonėto,
Ant lelijos žiedo sergėto nakties
Nutūpė plaštakė švelniai ir iš lėto,
Lyg bijotų šilką žiedlapių paliest.
 
Vasara gėlėta, kvepiantis nektaras
Ir plaštakių šėlsmas saulės spinduliuos,
Karusele sukas dienos karštos, geros
Nemuno pakrantėj, jo žaliuos delnuos.
 
Liepos nužydėjo, gelsta ir žiemkenčiai,
Raudonuoja vyšnios, noksta obuoliai.
Tik lietaus mažoka, galbūt pašykštėjo
Žydroje padangėj debesų pūkai.
 
Ant lelijos žiedo nutūpė plaštakė,
Po kelių sekundžių vėl virpės sparnai.
Laikas laikas, kaip jis greitai teka,
Vos keli lašeliai lieka lyg laiškai.
skroblas