Vaikystės draugams
keitėm kiemus
reguliariai tris
kartus dienoj
nerūpestingai
brėžė ratus
dviračiai kely
išsiilgę
lėkimo tolyn –
paleisdavom
gruntą po kojom
neužmiršau
nerimastingo
klaidžiojimo –
atiduodavom
savo duoklę –
vis nauji žodžiai
ir žaisdavom
didelius namus
išsidraikėm
nesusižaidę –
nesuveda
net gatvės akių