Žėrėk žėrėk, Tėvyne Lietuva,
Visom būties spalvom graži ir išdidi,
Per kūlgrindą, per upės sietuvą
Iš praeities į dabartį eini.
 
Neši ant rankų Mindaugo karūną,
Karų, marų, badų tu sopulį  meni,
Vieni gyventi kyla, kiti už laisvę žūna,
Bet šviesesniu rytojumi tiki.
 
Didžius tu sūnus atmeni
Ir priklaupi kaskart maldoj
Už vaiskią ir geresnę ateitį,
Už tuos, kur gims rytoj.
 
Meldžiu ir aš tau, Lietuva,
Giedros virš tavo miestų ir laukų,
Kad amžius žemė ir kalba mus sietų,
Iš nebūties su atgaila šaukiu!