Vyšnia, vyšnelė...
Saulė nokino, lietutis prausė,
Varnėnai laukė, kolei parausi.
Nuskins, nuneš... Gal ne visas,
Paukščius pabaidęs, ragausiu aš.
Man daug nereikia — vienos, kitos,
Kaip vasarėlėj be jos, saldžios.
Gegužėj gobės balta skara,
Dabar puošnesnė, visa rausva.
Vyšnia, vyšnelė...
Kas dar sodely be tavęs
Aukštai taip keltų uogeles.
Kam dar daugiau, jeigu ne tau
Kasmet eilėraščius rašau.