praplaukiantys debesys
neklausia kiek dabar laiko
jie plukdosi
niaukstosi niaukoja

jei įplaukdami apsirengia
vienas kitu
įsirožyja
plinta ir rožynuose
virš rožių ne vien tiktai rožiniai
jei labai prisimerkęs
regis užlipęs
niekada neįsidurtum
nulipdytą iš fimo 
tą gyvūnėlį
karvę ar šunį plaukiantį gainiosi
su kur kas mažesniais


jie nesitaigoja
gal dėl to kad ne taigoje
bet iš karštymečio nusileidusiam
dangūs Sibirą primena


tokiu pavidalu neapčiuopiamu
ir ne oru
grabaliotis figūras ne moters
tik jos kybantį bikinio viršų
kurį tujos prilaikė
kai ji vaikščiojo ant pūkuotųjų