Kriuok nakriuokės, jau kėtap nabus,
Nabžalious mona beržos pri pruda.
Anuo šakas jau greta sopus,
Če somietliuotas bikap i kruva.

Ė tap skaude mon šėrdi sospaud
Besėveizont i kera da švieži –
Jok prabiega če vėskuo tėik daug,
Kor i puomitė mon isėriežė.

Plėkabombe če liobam lakstit
Tas takeles, pėiveliems ė guojes,
Po ton beržo – atruoda kon tik –
Pėrma ruoza aš paprabavuojau.

Vo šėndėina – a kriuoksi, a ne –
Nabžalious mona beržos pri pruda.
Pasiedieso ont kera da če,
Kuol nu kuota ė pats nanusprudau...