Gal dar pabūk, dar neskubėk išeiti,
Juk taip toli dar vakaro laida.
Tik pažiūrėk, aukštai dar saulė raivos,
Dalinkis šiluma su manimi ir ja.
Viena liūdėsiu aš tarsi be skėčio per lietų palikta.
Gal dar prisėsk, pasižiūrėk, kaip rudens medžiai dega
Ir paukščiai skrydžiui kelia jau sparnus.
Juk nesugrįš jie greitai vėlei, tad dar prisėsk, juk šitaip gera,
Ruduo užtvindė ilgesiu gatves, ruduo karšta liepsna užliejo,
Gal paskutinės kibirkštys ugnies. tad nepalik ant medžio 
degančio raudono lapo, jo ilgesį širdim paliesk.

2018-03-11