Kaitra
Vienu mazgu sugrįžo išsiilgęs vėjas,
sušiaušė violetines levandas.
Pabuski saulės dulkėmis pakvipusioj verandoje
tarp dūzgiančių kamanių pienėmis.
Kai atgaiva šimtais lašų į žemę išsiliejo,
sumigo tūkstančiai sparnuočių,
nimfetės suknioje gelėtoj tarsi pievoje
pavasarį užuosdami tarp klosčių.
Tarp garbanų vainikui geltonuojant
kaitra iš vieno žiedo išsisėjo.
Išdžiautos klevų lapais odos.
Vienu mazgu pasiek tyliu šnabždėjimu.