Dainuoki, Lietuva, dainuoki savo dainą!
Ne vieną jų, juk tūkstančius turi.
Dainuok, kaip šimtmečiai ilgi pro šalį eina,
O tu buvai ir motina lieki.
 
Dainuoki apie girią, lauką žalią,
Dainuok apie upes ir ežerų akis,
Apie lietuvį, žemdirbį ir karį,
Jo pergalių aušras ir sutemų naktis.
 
Lai skambią dainą žemė atkartoja,
Lietuvių lūpomis nusirita banga
Nuo Vilniaus krašto kalvomis ir kloniais,
Visur, kur aidi protėvių kalba gyva.
 
Dainuok ne raudą, dainuoki viltį gražią,
Dainuoki priesaiką kartų kartom,
Kad jie surastų, kur bebūtų kelią,
Gimtinę žadint lietuviškom dainom.