sutemos violetiniam vitraže 
lūžta dienos strėlė 

tamsoje lyg žuvys 
nardo neprijaukinti žvilgsniai ieškantys akių 
gyvasties 

klaidžioja žodžiai neištarti garsiai 
nerami šnabždesių jūra ieško kranto 
kuriame šviečia tylos švyturys 

nakties rūbuose rangosi šešėlių žalčiai 
gimdantys drėgmę 
vėsu 

odos poromis sugeriu žemės kvapą 
sodriai sunkų nuo minčių rasos 

užsikloju mėnulio šviesos drobule 
jaukiai įsitaisau motiniškam nakties glėby 
apsikabinusi savo nemigą 

dienos paribys maudosi lietaus noktiurne 
horizonte ryškėja naujas 
dienos vitražas 

brėkšta