Kyla žalias birželio vainikas
Iki saulės vaiskumo tylon,
Ir atrodo, pasaulis mūs šitas
Kops į dangų pilnatvės šakom.
 
Medžio lajoj paukštelis sučiulbo –
Amžinybė giesmėj jo visa,
Ir žmogus klaupias tyliai ir meldžias,
Beria ašaras lauko rasa.
 
Vėjas kalba žolėj ir tarp lapų,
Atsidūsta šešėliai pilki,
Upėm džiaugsmas į Baltiją teka –
Tu kaip saulė į laimę teki.
 
Gimsta vėlei šviesa mums ant rankų,
Saulė šoka akys ir delnuos,
Vėl krantuos sesės gintarą renka,
Vėl su saule rytais uždainuos.