tvenkinys neišdžiūsta
nors knygų skaitymui galo nėra
ir kalbos paliauja bet
vedamam Viešpaties
takai ir durys prasiveria
sielvartas sielos vartai tėra
jie praveria ją ir įsileidi
užverdamas tai ką pasikvieti
nuo vagių saugai savo būstą
ir ašara vilgai akis kad žvilgėtų
mažytis lašelis prikelia
ir mirtis pasitraukia mirtom pažirdamos
palei taką
jas užuodęs baimę kaip garstyčios grūdelį
kramtai
silpnumą suryja kaip nuodą angies sugeria anglies apvalaina tabletė
ištįsta kojos einant per neperbrendamas jūras
balom pavirsta šaligatviai kurie nubalnojo kelius
kai lėkei nesustodamas atsispirdamas priekin