Kalbėjimas apie bendrus dalykus yra būtinybė. Dažnas kalbėjimas apie šventus dalykus juos subanalina, nuvalkioja. Šiais galimybių laikais neliko keisto sieto, savotiško cenzoriaus, kuris neleistų į viešumą žemo kultūros lygio. Todėl po bet kuriuo pasisakymu mūsų bendrų rūpesčių ir egzistencinės svarbos tema akimoju sumirga pikti, tulžingi, neigiantys komentarai. Nejaugi vėl reikia ieškoti naujo būdo negrabaliojamiems purvinais nagais ir tulžingu liežuviu neaplaižomais ženklais išskleisti šviesią mintį, tyrą svajonę? Apsidergęs vienetas pasmardina labai platų aplinkos plotą. Neabejoju, kad neprieteliai trina rankas ar net patys pametėja keletą smirdančių sakinių, kad suteptų šventus genčiai dalykus. Tad yra labai paprastas būdas būti patriotu – viešai išleidžiamus skraidyti žodžius pirma padarykime tinkamo kultūros lygio. Ką tada begalėtų mums padaryti piriešai? Žodis turi būti ir tikras, ir švarus.