Mano kelionė – tai Tavo dėlionė,
           pėdsakus Tavo skaitau.
Mano gyvybė – iš meilės beribės
          Tavo – dabar supratau.
 
Naktį ir dieną, mirksnį kiekvieną –
           Tu visuomet su manim.
Ištiesi ranką – man to pakanka,
          vėl kad gyvenčiau viltim –
 
Vėl kad mylėčiau, veidą regėčiau
           šviečiantį Tavo nakty,
ir tą kelionę, kaip meilės malonę
          Tavo atrasčiau širdy.