Tu niekada nesužinosi,
Kur gula ilgesio šešėliai
Ir kokios gatvės, kokios stotys
Dar ne visus vartus užkėlė.

Kur sirpsta neragautos uogos,
(Mes buvom ne jomis apgirtę...)
Ne viskas užmarščiai įduota –
Malda man tavo žodžiai virto.

Nerastum tako prie to kranto –
Jo neišmynė niekas kitas.
Varpelis praeities tik skamba,
Kur liko ašara nukritus...

Ten žingsniai vieniši ir aiškūs.
Ruduo (ne aš) rašys tau laiškus...