Tai atėjai karšta karšta,
Iškaišius rožėm plaukus,
Ramunė džiaugiasi balta,
Nekantriai tavęs laukus.
 
Tiktai kalnelyje žolė
Gaivaus lietaus pritrūko,
Ir dobilėliui pakelėj
Trošku nuo dulkių rūko.
 
Vyšnia, tarsi drovi mergaitė,
Nušvito raudonai.
Nuo ankstaus ryto džiaugias vaišėm
Varnėnai ir strazdai.
 
Ar man dar liks, nebežinau,
Teks skinti paskubėti.
Tai kas, jei tektų ir mažiau,
Nereikia juk gailėti.
 
Pakvipo liepos medumi,
Sodas — jazminais, mėtom...
Kur, vasarėle, taip skubi,
Dienas birželio lėtink.
 
Pagirdyk žemę lietumi,
Kad upės neišdžiūtų,
Ir nepagelstų per anksti
Sesių daželiuos rūtos.