***
Į ištiestą ranką po arklą
Ir žemės, po gabalą menką –
Lyg sėklą pasėtą į dirvą
Dar atmeni tėviškės svirną...
Tarytum iš pasakų slenka
Kvapas duonos naminės
Ir mintys visokios lenda –
Tu rymai kažko nusiminęs...
Ir skauda giliai, nepasieksi –
Lyg pametei raktą nuo buto,
Kurio niekada neturėsi...
Tu vienas. Vieni jūs abudu...
Taip tyliai užgęsta žvakės,
Po vieną užmiršusios degti...