.. noriu parašyti TĄ eilėraštį, kuris manyje spurda. žinau, jis yra.. kartais užčiuopiu kokį žodį ar pajautimą.. trumpam. jis išnyra it žaltys, perbėga mintimis ir dingsta nakties žalumo žolėj.. arba kaip pajūrio smiltelės - nesugaunamos, neužlaikomos - tarp pirštų prasprūsta..

aš vis laukiu TO eilėraščio. TO, kuris many jau turi gyvastį. kuriam belieka susiformuoti, ūgtelėti (kad galėtų į žmones išeiti), subręsti (kad galėtų savarankiškai kalbėti) ir išsipildyti ant lapo....