Tyla užuolaidas praskleidžia ir daug ką pamatai
Ir išgirsti, ko negirdėjai, žodžius ji kužda taip ramiai.
Į ausį šnabžda švelniai tarsi vėjas, tyla su tavimi,
Su tavo mintimis, tarsi globėja, patarėja gal teisėja.
Ji atneša iš praeities ir skaudulius ir rodo randus,
Užgijusius ir dar žiojėjančius, skausmingus, išopėjusius.
Ji padeda įmint mįsles, galvosūkius išsprendžia.
Ir darosi ramiau, kai pajunti ką tau likimas spendžia.
Ir supranti, ko jau nebepakeisi, kas jau nuspręsta iš aukščiau.
Ir jau neišsitrins, kaip neištrinsi metų skaičiaus.
Tyla užuolaidas praskleidžia ir tu noron ar nenorom
Įsiklausai.