Glostai plaukus be pavydo,
Kai einu aš krantine.
Dėkui, vėjau, kad palydi,
Vis apglėbdamas mane.

Švilpiniuoji prisišliejęs
Švento melo daineles...
Prieblandai, žinok, atėjus
Taikiai išsiskirsim mes.

Tu – netiesą man pasakęs,
Bėgsi suptis ant bangų...
Vėjau, ar tiki? – Šįvakar
Glaus mane, bet jau – ne tu.