Tuščia jos
Praeina viskas, net ir mes praeisim
Per šitą žemę meilės alkdami,
Save aukoję saulės žaizdrui,
Bet likę šiam pasauliui svetimi.
Praeina viskas, šis gyvenimas praeina
It viesulas, it šėlstanti audra,
Ir mokame kaskart didžiausią kainą,
Nes paklydimų niekad negana.
Mums negana nei klystkelių, pavojų
Ir nerimo aukščiausiosios bangos,
Lyg būtume mes niekad nežinoję,
Kad nepasiekt mums laimės – tuščia jos...